MANO GĖLYNO FILOSOFIJA: PAPRASTAI, NATŪRALIAI, SAVAIP

Aš ilgus metus bandžiau įvairius sprendimus savo kieme ir supratau viena – gražiausia tai, kas natūralu ir tikra.

Man svarbu gėlynai, kurie tinka mūsų klimatui, auga su mažai priežiūros ir ilgainiui tik gražėja. Mažiau mados, mažiau dirbtinumo - daugiau paprastumo.

Sodu dalinuosi taip, kaip pati jį kuriu - kad jis džiugintų kasdien, o ne tik atrodytų gražiai nuotraukoje.

AUGALŲ KELIAS: IŠJAUSTAI, PER PATIRTĮ

Visi mes pradedame nuo nulio. Aš taip pat. Sodinau tai, kas patikdavo iš pirmo žvilgsnio, bandžiau derinti nesuderinama – kartais pavykdavo, kartais ne. Taip ir gimė tikrasis mano santykis su augalais.

Klaidų buvo visokių – netinkama žemė, skubėjimas, chaotiški sprendimai. Tačiau kiekviena klaida atvedė arčiau sodo, kuriame šiandien jaučiu ramybę, tikrumą ir natūralumą.

Kai pradėjau gilintis į augalų derinius, supratau, kad man artimiausia kryptis – paprasta, tvari ir be triukšmo. Be madų, be pertekliaus. Tik tai, kas auga ir jaučiasi teisinga.

Į GĖLYNUS PER ŽINIAS

Aš nesu ta, kuri sodą kuria „iš oro“. Kai pajutau, kad noriu ne tik gražiai sodinti, bet ir suprasti augalus, jų poreikius ir derinius – pradėjau mokytis.

Nuo 2015 metų nepraleidžiu „Garden Style“ konferencijų, bei "Geltono karučio" kursų – ten kasmet pasisemiu naujų idėjų, tendencijų ir paprasto, žmogiško įkvėpimo.

Dvejus metus mokiausi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, apželdintojos specialybėje, kur įgijau daug praktinių žinių.

Tai mano kelias – nuo bandymų ir klaidų iki žinių, kurios šiandien leidžia kurti paprastai, natūraliai ir savaip.

METŲ LAIKAI MANO SODE

Pavasaris. Kai tik nutirpsta sniegas, nupjaunu sudžiūvusias žoles ir stebiu, kaip bunda kiekvienas augalas. Pirmieji narcizai ir tulpės visada primena, kad sodo gyvenimas prasideda iš naujo.

Vasara. Tai žiedų sprogimo metas - spalvos, kvapai ir gyvybė. Vasarą sodas pakvimpa nuostabiu rožių kvapu, kamanių dūzgesiu ir aplink daug daug žalios spalvos.

Ruduo. Augalai pasidabina raudonos, aukso, vario, ir kitomis sodriomis spalvomis. Tai ramybės ir brandos laikas, stebiu kaip keičiasi augalų formos ir krenta lapai.

Žiema. Sodas tampa minimalus ir tylus. Šerkšnas ant stiebų išryškina augalų formas ir tekstūras. Viskas tampa balta, paprasta, gryna ir labai estetiška.

MALTOS PATIRTIS: KAI AUGALAI TAMPA MOKYTOJAIS

Maltoje praleistos trys praktikos savaitės man buvo daugiau nei stažuotė – tai buvo visiškas pasinėrimas į kitą klimatą, augalus ir darbo kultūrą.

Dirbau San Anton botanikos sode ir medelyne, kur kasdien mokėmės gyvai – rankomis, akimis, patirtimi.

Ši praktika parodė, kaip augalai prisitaiko prie karščio, vėjo ir uolėtos žemės, kaip jie sodinami ir komponuojami visiškai kitokiame kraštovaizdyje.

Darbas su vietos specialistais suteikė neįkainojamos patirties, kurią šiandien pritaikau savo sode Lietuvoje ir savo kuriamuose augalų deriniuose. Ši patirtis dar labiau sustiprino mano pasitikėjimą augalais ir tuo, ką kuriu.